Notes

Lietuvoje už literatūrinius pasiekimus kasmet arba kas keletą metų yra apdovanojami labiausiai savo srityje pasižymėję kūrėjai. Jie apdovanojami įvairiomis, prestižinėmis laikomomis, literatūrinėmis premijomis.

Lietuvos rašytojų sąjunga, įamžindama žymaus lietuvių prozininko, Valstybės premijos laureato (1936) Liudo Dovydėno atminimą, steigia kasmetinę Liudo Dovydėno premiją už lietuvišką romaną.Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus. 2015 m. Liudo Dovydėno literatūrinė premija skirta dailės istorikei, menotyros mokslų daktarei, rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei už romaną „Silva Rerum III” ir istorinę trilogiją „Silva Rerum”. Kristina Sabaliauskaitė gimė Vilniuje, studijavo dailės istoriją Vilniaus Dailės akademijoje, kur 2005 m. apsigynė menotyros mokslų disertaciją ir įgijo daktaro laipsnį. 2008 metais debiutavo romanu „Silva rerum”, vėliau sukūrė romanus „Silva rerum II” ir „Silva rerum III” pasakojančius apie XVII – XVIII Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kultūrą, kritikų ir skaitytojų įvertintus už daugiasluoksnį, meistrišką pasakojimą, apjungiantį istorijos mokslą bei literatūros meną. Taip pat 2012 m. išleistas apsakymų rinkinys „Danielius Dalba & kitos istorijos”, pasakojantis apie nūdienos Lietuvą ir lietuvius pasaulyje. Už savo kūrybą apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija (2009) ir Vilniaus miesto „Šv. Kristoforu” (2011), romanai „Silva rerum” ir „Silva rerum II” tapo lietuviškomis „Metų Knygomis” (2009 ir 2011 m.), o Latvijoje 2014 m. šių romanų vertimai pateko į latvių skaitytojų visų laikų mėgstamiausių knygų šimtuką tapę vienintelėmis lietuviškomis knygomis jame. Lietuvos PEN klubas šiemet romanus „Silva rerum” išrinko tarp dešimties svarbiausių pastarojo dešimtmečio lietuvių prozos kūrinių. Autorės kūryba išversta į latvių, lenkų ir anglų kalbas.

Antroji literatūrinė premija, kuria norėčiau pristatyti, tai Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija – 2011 m. Kauno miesto savivaldybės įsteigta literatūros premija. Ji skirta B. Brazdžionio lietuvybės, gimtosios kalbos, pilietiškumo tradicijas tęsiančiam Lietuvos autoriui už naują pastarųjų dvejų metų aukšto profesinio lygio grožinės literatūros ar literatūrologijos knygą. Kasmet skiriama viena 10 tūkst. litų dydžio premija. 2015m. Gruodžio 21d. Kauno miesto taryba pritarė siūlymui Bernardo Brazdžionio literatūros premiją skirti poetui Algimantui Mikutai už eilėraščių knygą „Keltininkas“. A. Mikuta tapo ketvirtuoju 2011 m. įsteigtos premijos laureatu. Įrodydamas, jog Kaune vis dar atsiranda gerai kuriančių poetų. A. Mikuta buvo puikiai įvertintas Kauno miesto tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininko Aušrio Kriščiūno. B.Brazdžionio literatūros premiją už 2014 metų kūrybą pretendavo gauti septyni autoriai. Speciali komisija, įvertinusi visas paraiškas, nusprendė, jog B. Brazdžionio literatūros premijos skyrimo nuostatus labiausiai atitinka poeto A. Mikutos eilėraščių knyga „Keltininkas“, kurioje ryški klasikinių, universalių vertybių temų plėtotė, pateiktas originalus požiūris į lietuvybės išsaugojimą. Komisijos siūlymą dėl B. Brazdžionio premijos skyrimo poetui A. Mikutai patvirtino Kauno miesto taryba. 2011 metais įsteigtos B. Brazdžionio literatūros premijos dydis siekia 10 tūkst. litų. Laureatas buvo pagerbtas 2015 m. vasario 2 d., minint B. Brazdžionio gimtadienio metines. Pirmoji B. Brazdžionio literatūros premija 2011 m. skirta Petrui Palilioniui už knygą „Tautos šauklio aidai“. 2012 m. ji atiteko Aldonai Ruseckaitei už knygą „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“, o 2013 m. – Vladui Braziūnui už eilėraščių knygą „Fontes amoris“.

Dar viena, bene unikaliausia literatūrinė premija, kuria norėčiau pristatyti, tai Vieno lito literatūrinė premija – Lietuvos rašutojų sąjungos Kauno skyriaus sumanyta literatūrinė premija, teikiama nuo 1998m. Daugelis reikšmingų literatūros kūrinių šiuo metu nepastebimi, nežinomi dėl jų mažų tiražų, o knygos sunkiai pasiekia skaitytojus. Šios premijos pagrindinis uždavinys – Kaune gyvenančių rašytojų per metus išleistų kūrinių vertinimas, jų sklaida. Kūrinius atrenka ir vertina LRS Kauno skyriaus taryba. Premijos nuostatuose teigiama, kad literatūrinės premijos svarbą apsprendžia ne jos dydis, o kūrinių meninis lygis, originalumas, reikšmingumas. Apdovanojimui gali būti pristatomos ne tik knygos, bet ir reikšmingi, talentingi darbai, paskelbti žiniasklaidoje. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: grušiškas kūrybingumas, kudirkiškas pilietiškumas, vaižgantiškas kalbos sodrumas, maironiškas tautiškumas. Premijos dydis bičiuliškai simboliškas – vienas litas. Vieno lito moneta įkomponuota skulptoriaus Stasio Žirgulio autoriniame darbe. Laureatui įteikiamas prizas, diplomas ir renginio rėmėjų piniginis paskatinimas. 2015m. premija Kauno menininkų namuose įteikta poetui satyrikui Aleksui Dabulskiui už leidyklos „Kauko laiptai“ išleistą epigramų knygą „Baigtas kriukis“.

Apibendrindamas galiu pasakyti, jog nors toli gražu ne visi mes žinome apie kasmet vykstančius literatūrinių premijų apdovanojimus, tačiau