Notes

Apšvieta
Europos civilizacijos istorijos periodas, dažniausiai tapatinamas su XVIII a., nors Anglijoje ir Nyderlanduose jis prasidėjo nuo XVII a. vidurio. Švietimas kartais taip pat suprantamas kaip švietėjų idėjinis – kultūrinis judėjimas. Kai kurių lietuvių istorikų darbuose „Apšvietos epocha“ vadinamas Lietuvos kultūros istorijos periodas, apimantis paskutiniuosius tris XVIII a. dešimtmečius.

Apšvietos epochos idėjos:
Domėjimasis visuomenės problemomis
Kosmopolitizmas - teorija teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis, o tautiniai skirtumai yra nereikšmingi.
Laisvamanybė
Geresnės valstybinės santvarkos projektai
Prietarų, religinio nepakantumo, žmonių išnaudojimo, neteisingų įstatymų smerkimas

Dvi vienos iš svarbiausių Apšvietos epochos asmenybių buvo Žanas Žakas Ruso ir Imanuelis Kantas

Žymusis Žanas Žakas Ruso skelbia, kad visi turi naudotis vienodomis teisėmis, galimybėmis šviestis, tobulėti. Ruso tiki įgimtu žmogaus gerumu, tik luominė
sistema iškreipia žmonių santykius, slopina natūralią prigimtį. Jo garsusis šūkis "Atgal į gamtą" kvietė nenutolti nuo natūralaus būvio, taip išvengti daugelio netikusių visuomenės papročių. Ruso mintimis rėmėsi Prancūzijos revoliucijos ideologijai, jos buvo aktualios ir vėlesnių demokratinių sąjūdžių laikais.

Imanuelis Kantas iškėlė žmogaus autonomijos, savarankiškumo idėją: teigė, kad pats žmogus, remdamasis savo protu, kuria moralės įstatymus

Kai kurie filosofai teigė, kad mokslas ir švietimas yra skirti tam, kad išlaisvintų žmonių protus, išvaduotų iš prietarų, vergijos, skurdo.
Remdamiesi mokslu, atradimais, žmonės gali kurti vis tobulesnę visuomenę, vis šviesesnę ateitį. Vienintelis Ruso neigė, civilizacijos pažangą ir kvietė grįžti "atgal į gamtą".



Džonas Lokas (1632-1704 m.) – anglų švietėjas, pasisakęs už prigimtines žmogaus teises: asmens ir sąžinės laisvę bei teisę į nuosavybę. Pirmasis iškėlė „visuomenės sutarties teoriją”: žmonės sukuria valstybę savo prigimtinėms teisėms apsaugoti, o valdymas turi būti traktuojamas kaip tautos ir vyriausybės sutartis. Kai valdovas ima nepaisyti liaudies teisių, nesilaiko įstatymų, liaudis gali sukilti ir jį pašalinti. Manė, kad reikia atskirti įstatymų leidimo (Parlamentas) ir vykdomąją valdžią (karalius ir ministrai).

1730 m. Vilniaus universitete pradėta mokyti prancūzų kalba, sustiprintas, matematikos mokymas. 1739 m. Lietuvos Jezuitų mokyklose įvestas istorijos dėstymas, po metų - ir geografijos. 1735 m. Vilniaus Universitete imta spausdinti Jono Pašakauskio lenkiškus "Politinius kalendorius", kurie visuomenei pateikdavo nemažai Lietuvos ir pasaulio istorijos, politikos, astronomijos ir kitų gamtos mokslų žinių.

Du didžiausi lietuviškos Apšvietos kūriniai – Donelaičio Metai Tolminkiemyje ir Lauryno Gucevičiaus Katedra Vilniuje. LDK ir Prūsų Lietuvos švietėjus siejo ir ištikimybė savo bendruomenėms.